šepetėlis

šepetė̃lis sm. (2) 1. įrankis dantims valyti: Dantų šepetė̃lis NdŽ. 2. SD¹178, Ser, DŽ¹ žr. šepetys 3: Šepetėlis teplėtojų (tepliotojų Sut) SD245. Šepetėlis moliariaus SD¹120. 3. LKAI120(Ml) žr. šepetys 5. 4. žr. šepetys 11: Spyruoklė prie kolektoriaus spaudžia šepetėlius (angliukus) rš. Šepetėlių blokas SkŽ20. 5. DŽ, NdŽ, Grv žr. šepetukas 4: Kojos gausiai apaugusios ilgais plaukais – šepetėliais EncV675. 6. LBŽ(Brž), NdŽ bot. plokščiastiebis vikšris (Juncus compressus). 7. LBŽ(Brž), DŽ, NdŽ bot. miškinė sidabražolė (Potentilla erecta). 8. NdŽ bot. augalų žiedų skėtis, kekė, žiedynas. 9. zool. bičių, vabzdžių kojelių plaukeliai: Šepetėliu bitė renka žiedų dulkeles (bičių duoną) J.Krišč. 10. kai kurių žvėrių ausų viršūnėse esantis ilgesnių plaukų kuokštelis: [Lūšies] ausų viršūnėse yra ilgų plaukų šepetėliai LTEVII136. 11. LKAI167(Slč) kankorėžis: Paimk asiūklių adatėles, supjaustytus eglės šepetėlius (gurgučius) ir virink juos rš. 12. riebus paukščio uodegos galiukas: Vištos uodego[je] y[ra] taukų šepetẽlis Šts. 13. prie sijono palanko prisiuvama juostelė su viename krašte įaustais tam tikrais plaukeliais, kad sijonas nebrigztų: Seniau, kad nešiojom ilgus andarokus, tai prie padalkų siūdavom šepetėliùs, kad ne teip greit atspurtų Sml. Sijonuo šepetelį nupirko, o seniau liuobam susukti iš siūlų Šts. ^ Paskutinė [pamergė] – ant šepetė̃lio, ant šepetė̃lio (tarsi pajuokai) Pn. 14. toks skudučiavimas: Seniau skudučiuodavom šepetė̃lį On. 15. žr. šepetys 15: Končius lūkuriavo kieme ir nepatenkintas kramtė aptriušusį rudų ūsų šepetėlį J.Avyž. Aukšta kakta nuo rausvo nelygaus veido buvo atskirta dviem storais ir tirštais antakių šepetėliais T.Tilv.

◊ šepetė̃lį siū́ti būti paskutine pamerge vestuvėse: Kaip pusmergėlė buvau, tai pamergiuos kad eidavau, vis gaudavau šepetė̃lio siū́t Sml.